Ką šiandien norime pasakyti stovėdami tribūnoje? (1)
Tik gerų žinių. Dažnai suvokiu kaip jų pasiilgau! O… Ar bandėt prognozuot (savo pardavimų lentelėse) Kalėdas? Duosiu kirsti ranką, jog šiais metais jos bus pačios nuoširdžiausios. Šventė grįžta į miestą! Klausite kodėl? Atsakymas paprastas - žmonės vėl ims galvoti ką padovanoti. Taip, p-a-d-o… O ne nupirkti. Juk tą darėme pernai, užpernai, už-užpernai… Pamenat? Pirkom, pirkom, pirkom.
O šie, besibaigiantys metai tikrai žada daug įdomybių. Taip, sutinku bus ir tamsioji pusė neišvengsime ore tvyrančios nykumos, daug pigių neskoningų, “pataupytų” rinkodaros triukų. Visi pardavėjai it išprotėję stengsis pakviesti pirkėją prie savo šventinės vitrinos… Tad ar yra kitas kelias?
_
Perskaitę kuklią, emocijų persmelktą įžangą turėjote suprasti, jog mes (agentūra) jau viena koja įžengę į būsimą švenčių šurmulį. Ir tai velniškai įdomu - visiems kūrybingiems žmonėms tai pats darbymetis, užsakovams tai paskutinės galimybės parduoti produktus kurie TURI BŪTI PARDUOTI. Ir nebūkime bjaurūs šioje situacijoje, labai dažnai nė nežinai, jog tau reikia vieno ar kito daikto, iki kol jis atsiduria vitrinoje, prieš tavo akis. Kalėdos ir visas laikas iki jų yra metas pasakyti puikią žinią, apie puikius produktus ir paslaugas. Skirtumas tas, kad bene dviems mėnesiams potencialas parduoti išauga kelis kartus. Bet ir čia yra vienas, bene svarbiausias kintamasis. Ką ir KAIP jūs pardavinėsite?
Kada paskutinį kartą užstrigote už geltonai-raudono “LAST SALE”? Nė nežinote? Nesijaudinkite, priklausote didžiajai daliai tų normalių, miesto šurmulyje gyvenančių žmonių. Bet duosiu kirsti savo antrąją ranką - pirmi šerkšnai ir matinio stiklo žaisliukai vitrinose privers stabtelėti ir pasakyt. “Nu ką… Jau.”. O “Jau” reikš ne Kalėdas, “Jau” reikš būtinybę pasirūpinti savu prekės ženklu, įmonės įvaizdžiu ir tebūnie materializuosiu gerumą - šventine komunikacija su pirkėju, partneriu ir konkurentu.
_
Agentūros vaidmuo čia paprastas kaip niekuomet. ĮKVĖPTI. Šventinės komunikacijos forma, medžiagos ir turinys gali būti kuriamas nuo balto lapo ir pieštuko, renkantis atvirukų popierių iš katalogų ar rašant sveikinimo tekstą. Kviečiant vaišintis karštu šokoladu savo parduotuvės prieigose ar kepant kaštonus vėlyvą rudenį. Supratot kur link lenkiu? Produktų, paslaugų ir visa ko gero ką darote dėjimas į pirkėjo ir partnerio galvas šiek tiek prieš poreikį pirkti, iškart po pirkimo. Ir visiškam nokautui - maloniai primenant apie save šventinę dieną. Koncentruotos komunikacijos laikotarpis, nes pirkėjui to reikia. Nes pirkėjas to nori. Tęsiam temą? Lietuvių g. 1, Kaunas.
Viral (virusinė?) rinkodara (4)
Įrašą norėtųsi daryti lietuviškai teisingą, bet tinkamas vertimas angliškam žodžiui “viral” niekaip neatsiranda. Nesinori versti pažodžiui ir sakyti “virusinė”, tokiu atveju atsiranda keistai neigiamas prieskonis, gadinantis šiaip labai teigiamą internetinį pasidalinimo žiniomis būdą. Tačiau gana rašinėti aplink – kas vis dėlto yra tas “viral”?
Viral rinkodara yra klientų dalinimasis firmų produktais internete, tai dar vienas atsiliepimų pasidalinimo būdas, tik viskas vyksta virtualioj erdvėj (lietuviškai dingsta visas žodžių žaismas! Nes viral angliškai apibūdinama kaip “word – of – mouth” atmaina arba “word – of – mouse”). Informacijos turinys gali būt labai platus, pradedant dalinimųsi reklaminiais klipais, jų parodijom, o baigiant net pilnais blogo įrašais, pašvęstais tam tikram produktui. Tačiau reikia įsidėmėti, kad viral nėra buzz, kuris labiau nusako klientų patirtį ir kelia susidomėjimą produktu, viral yra dalinimasis tam tikra produkcija.
Svarbiausia yra nemaišyti ir suprasti, jog ne viskas, ką galima rasti internete vadinasi viral marketingu! Šiuo atveju joks pačios firmos talpinamas turinys bus tik dar vienas reklaminis įnagis, bet tik ne “virusinė” rinkodara. Todėl reikia laukti ir tikėtis, kad viską padarys vartotojai. Tačiau negi negalima to įtakoti..?
Galima! Sakyčiau, jog net reiktų. Pirmiausia yra pats produktas. Kuo jis geresnis, kuo labiau vartotojas juo patenkintas (o jei dar produktas pasitaikė geresnis nei laukta ir tikėtasi!), kuo stipresnė su produktu susijusi patirtis, tuo labiau pirkėjas norės pasipasakot visiems apie savo sėkmę. Antra, labai svarbūs yra ryšiai su vartotoju. Kuo jie stipresni, tuo labiau tikėtina, kad jis norės tuo pasidalinti ir su kitais, o jei tas vartotojas ne tik lojalus, bet net hyper lojalus, tai beveik garantuota, kad jis su užsidegimu pasakos ir dalinsis ženklu visur, kur įmanoma, tuo pačiu ir online. Tereikia suprasti, kad negalima remtis viral rinkodara stengiantis kurti tuos ryšius, viral marketingas yra pasėkmė, o ne priežastis gero CRM. Taip pat susidariusios tam tikro produkto vartotojų subkultūros labai padeda viral sklidimui. Tokių subkultūrų pagrindinė susibūrimo vieta yra online, o jų pasišventimas produkcijai garantuos dalinimųsi ja ir ten.
Vis dėlto viskas čia yra tik sausa teorija, sunku viral suprasti ir perkąsti be pavyzdžių. Dabar trumpai apie kelis visiškai skirtingus viral pavyzdžius, su absoliučiai skirtingom atsiradimo priežastim.
Labai daug viral apraiškų pačiais įvairiausiais kanalais susilaukia Greenpeace veikla. Čia vienas tų atvejų, kai žmonės negali/nenori likti abejingais, kai pats ženklas yra toks problematiškas, jog nutylėt tiesiog neišeina. Greenpeace reklamos (kurios dažniausiai nėra labai korektiškos kitų ženklų atžvilgiu, bet šįkart čia ne apie tai) yra labai dažnai naudojamos jų bendraminčių blog‘uose. Štai ir ši reklama:
Ji buvo viena populiariausių tarp gamtos mylėtojų tinklaraščių pastaruoju metu, minios žmonių ja savo įsitikinimus reiškė ir įvairiuose socialiniuose tinklapiuose. Sklinda gandas, kad ir sukurta ji remiantis internete rastu “mėgėjišku” video, bet to niekas tiksliai nežino..
Kitas atvejis– tai kai reklamos kampanija yra tokia gera, taip patinka žmonėms, jog perkeliauja per blog‘us, youtube filmukų top‘us, tampa forumų pokalbių šaltiniu ir net telefono skambučio melodija. Viena jų labai išpopuliarėjusi T-Mobile kampanija “Life‘s for Sharing” Anglijoje.
Visi žiūrėjo ir kalbėjo apie juos, kūrė savo versijas ir kartojo tai kituose miestuose, filmavo ir dėjo į internetą. Pirmaisiais kampanijos mėnesiais tai tikriausiai buvo populiariausias internetinių pokalbių objektas.
Dar vienas pavyzdys yra kai viral rinkodara užsiima ne paprasčiausi vartotojai, tačiau kita kompanija. Juk viral taip nauja, šviežia, tad kodėl nepasireklamavus kažkieno kito sąskaita? Tam vienas TV kanalas sukūrė Adidas reklamos “The House Party” parodiją “The Simpsons” motyvais ir rodo ją savo internetiniame puslapyje.
Visiems gerai, visi patenkinti, žmonės kalba ir buzz kyla apie visus tris, tiesiog tikrų tikriausiai simbiozė!
Viral, kad ir kaip tam tikrais atvejais norėtųsi, bet pati firma sukurti negali (buvo atvejų, kai šešėlinės darbuotojų grupės darė tai “laisvu nuo darbo laiku”, bet viskas išaiškėjo ir tai patapo tokia antireklama visai kompanijai, kad rizikuoti tikrai neverta…), todėl reikia dirbti ir siekti sukurti tokį produkcija patenkintą pirkėją, kad viral rinkodara atsirastų natūraliai. Kaip viskas ir turėtų vykti. Juk viral, pasak vieno pagrindinių figūrų marketingo teoretikų pasaulyje Philip Kotler, yra labai galinga, papildoma reklama, gyvenanti online. Na ir kas, kad ji atsiranda labiau dėl pramoginių, o ne pardavimus skatinančių priežasčių.
O pabaigai tas pats klausimas: tai kaip vis dėlto vadinti tą viral rinkodarą? Virusine, su visomis iš to kylančiomis neigiamomis asociacijomis, ar tiesiog palikti viral, dar vieną kalbos darkytoją, tačiau viską piešiantį žymiai optimistiškesnėmis spalvomis? 
