Ačiū. Sakome - ne! (2 dalis) (0)
…braukimės į asmeninį pirkėjo gyvenimą, žinokime įpročius ir atsidurkime tinkamu metu tinkamoje vietoje. Kol kas tai bene vienintelis kelias “parsiduoti”.
Antrąją dalį norėčiau pradėti nuo vienos neseniai gimusios diskusijos…važiuojant dviračiais. Turbūt teko girdėti, dalyvauti, matyti “kritinę masę”. Taip ji gana sėkmingai formuojama didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Dėl dėmesio žiniasklaidoje nedrįstu teigti, jog jo yra “ohoho” kaip daug, tačiau įvykis nelieka nestebėtas. O karščiausiuose bendruomenės taškuose - dienoraščiuose, socialiniuose tinkluose ar (nemirštančioje medijoje) forumuose aidi dviračius palaikančiųjų idėjų šūksniai.
Nuotraukos autorius Aurimas Rimša
Nereikėtų stebėtis dėl to, kad dalyvaujančių kaskart vis daugėja, o idėja yra nemari. Čia galioje patys primityviausi genties principai - turime priešą vardu “bendras eismo srautas“, turime priemonę “kritinę masę“, kuri tampa efektyvi (pranaši) esant dideliam dalyvių skaičiui, gentis turi vadą priekyje ir šiek tiek bendros disciplinos.
Ir štai nuo ko prasidėjo diskusija - kodėl iki šiol niekam sėkmingai nepavyko komercializuoti “kritinės masės“? Žinau - daryti tai reikėtų atsargiai, tapti “genties draugu”, turbūt dalyviu. Produktas - maistas, paslauga, kitas įvykis.
Bandau apibrėžti kokia tai auditorija? Jauna, energinga ir skleidžianti žinią - daug, dažnai ir efektyviai. Tai auditorija nebijanti išeiti į lauką ir atsitraukti nuo kompiuterio ekrano 
! Ain’t it cool!? Jei pardavinėji energetinį gėrimą ir sumuštinį su daug padažo garsiai rėkiu - kur tu buvai iki šiol?
/…/
“Ačiū. Sakome - ne!” temą užbaigsiu akivaizdžia, tačiau sunkiai pripažįstama tiesa. Ar sutinkate, jog pardavimai daromi telefonu augina neigiamą produkto vertinimą net ir tikslinės auditorijos tarpe? Turbūt vienintelis geras šios dinozaurinės pardavimų metodikos palikimas yra popieriaus taupymas. Nemaišykite su santykių kūrimo, pirminio kontakto skambučiais - tai ką norėčiau iliustruoti yra galutiniu paslaugų pardavimai - kada būnant klausytojo pozicijoje atsakius “Ačiū aš jau naudoju”, “Ačiū, tačiau 68 kanalų man nereikia, užsienio televiziją žiūriu internete” pardavėjas aname laido gale teišlemena “Aišku, geros dienos”, o blogiau “Dabar mes taikome dar geresnes nuolaidas” ar “Bet su 5 metų sutartimi gausite nemokamai”.
Tad užbaigsiu nuo to kuo pradėjau - vartotoją slegia reklamos padengimas. Nenuoširdūs ir įkyrūs pardavėjai, skambučių atakos ir reklaminio pobūdžio elektroniniai laiškai. Prieš dešimtmetį galiojusios taisyklės neturėtų būti perrašomos, jos turi būti saugiai padėtos į archyvą - juk bus įdomu pamatyti kokia geometrine progresija per pastaruosius 100 metų iškreipėme rinką. Kokio storio šarvas ėmė dengti mūsų mylimą tikslinį vartotoją.
Nesistebėkite ir neliūdėkite jei jūsų produktas pastaruoju metu nuolat apipilamas mandagiais “Ne”. Didžiulė tikimybė, jog jūs nepadarėte nieko blogo planuodami savo rinkodarą ir pardavimus. Tačiau dar didesnė tikimybė, jog nedarote nieko gero ir efektyvaus. Kantrybės ir įžvalgų skaitytojau. Penktadienis.
Kada kūryba klysta, žiauriai klysta - Bacardi Breezer (0)
Visuomet iki šiol. Pamatęs, bet kurią lengvų ir saldžių kokteilių reklamą pagalvodavau apie mokinukus bėgančius iš pamokų ir gurkšnojančius “tą nekaltą alkoholį”. Taip jau yra. Vakarėliuose įpratom gerti RedBull™ su Vodka™ ar be jos. Protarpiais išgerdami Kotrynos Miliūtės kasdien Facebook’e apkalbamą B-Shake’ą, bet tik tiek. Juk tikroji kokteilių kultūra prasideda nuo barmeno šypsenos ir ledukų subertų į tavo stiklinę. O kaip gi “pri-kultūrint” tuos kitus, sintetinius “sidrus”?
O gal geriau pakalbam kaip nereiktų to daryt?
Tarkime Bacardi Breezer galėtų būti vienas iš vakarais gurkšnojamų saldžiųjų kokteilių. Galime net ir šiek tiek jį mėgti. Jaunoji auditorija pakankamai plati, tad dalelė gaivos, ryškumo ir gražių veidų šalia puikios pozicijos baro lentynoje padarytų visą darbą. (Tarkime). Tačiau Izraelyje dirbantys McCann reklamos kūrėjai galvoja “šiek tiek” kitaip.
Kokteilio kampanija pavadinta “Get An Ugly Girlfriend!” jau savo antrašte pritraukia didžiulį moterų dėmesį. Maketus patartina skaityti originalo kalba: “Call your non-ugle girlfriend at home for some shopping advice“. Panašu, kad būtent moterys ir nesuprato humoristinės natos paslėptos už tokiu pavadinimu startavusios svetainės ir spaudoje pasirodžiusių maketų:
Raktažodžiai “Bacardi” ir “Get an ugly girlfriend” bent savaitę kimšo Twitter ir blogų eterį neigiamu tonusu. Kampanija netrukus buvo uždaryta, oficialus Bacardi atstovas JAV neprisiėmė jokios atsakomybės sakydamas, jog lokalus kampanijos startas inicijuotas distributorių. Tačiau tai nebesvarbu. Žala padaryta tiek Bacardi, tiek McCann kompanijoms, o kaltinam ką? Perdėtą kūrybiškumą?
Ačiū. Sakome - ne! (1 dalis) (5)
Ar pastebėjote, jog šiek tiek prigeso mokymų, koučingų, treiningų ir kito motyvuojančio turinio pasirodymų? Sunku įkvėpti kai rinka išsikvėpė? O gal reikia peržiūrėti to motyvuojančio turinio galiojimo laiką?
Prieš metus, pasirodžius akivaizdiems rinkų griuvimo ženklams pirmieji sukruto žiniasklaidos planuotojai. Atakuodami klientus prisiminė puikius “Coca-Cola” ir “Ford” pavyzdžius kai sunkmečiu nestabdytos reklaminių kampanijų išlaidos užtikrino ilgalaikes pozicijas (apie tai jau rašėme). Oho sakote jūs, juk tai akivaizdu. Aplink visi stengiasi išgyventi, mes startuotajame su ne-kuklia kampanija, tampame matomi. Štai ir vieta ant pjedės stalo. Manau tuomet taip ir buvo - tokia strategija buvo tarytum rinkodaros specialistų ekstazės momentas. Reklamos nėra, o jei ji transliuojama - tai darome mes. Tačiau kokios efektyvios rinkodaros priemonės bus minimos po šio rinkų nuosmukio? Kaip pasikeitė reklama ir vartotojas?
Pradėsiu nuo trijų faktų apie priemones. Ar žinote kiek prireikė laiko, kad radijo eteris pasiektų 50 milijonų klausytojų auditoriją? 38 metų. Televizija čia buvo gerokai greitesnė tik 13 metų. O tada viską “nunešė” internetas, per keturis metus pasiekęs analogiškus rezultatus. Sakote 4 metai, tai pakankamai ilgas laiko tarpas. O jei paminėčiau Facebook? 2 metai nuo idėjos iki 50 milijonų aktyvių vartotojų. Ir ne bet kokių - rašančių blogus, žinutes, vertinimus. Tokių kurie reitinguoja, rekomenduoja ar blogiausia - nurašo jūsų produktą į šuns dienas.
Geometrine progresija evoliucionuoja ir reklamos formos - tad atsigręžti į praeitį paieškoti patirčių ar pabandyti įgyvendinti tai kas buvo sėkminga nebėra prasmės. Produktas yra gerokai konkurencingesnėje aplinkoje, vartotojas išrankesnis, o jo santykinis susidomėjimas laviruoja tarp nulinio ir minimalaus.
Beprasmiais tampa ir įvaizdinėmis reklamos kampanijomis vadinti reiškiniai. Tai vyksta tada kai klientas nebenori stengtis nei dėl savo produkto, nei dėl savo vartotojo - tiesiog žino, jog eteryje turi būti jo reklaminis klipas. Auch?
/…/
Prieš keletą dienų visą pasaulį apskriejo žinia apie pop muzikos karalių MJ - kaip manote kaip reagavo jo leidėjas SONY? Tą pačią dieną visose muzikos įrašų parduotuvėse buvo įrengti MJ įrašų stendai. Nuo pat tragiškos žinutės akimirkos pradėti kompiliuoti “Best of…” rinkiniai. Analitikai spėja, jog netikėta atlikėjo mirtis jo artimiesiems suneš didesnius turtus nei jis sugebėjo uždirbti per visą savo gyvenimą. O kokia vartotojo pozicija įvykių sūkuryje? Facebook, “Michael Jackson” fanų puslapyje kurį laiką per sekundę prisijungdavo apie 20 fanų. Manoma, jog šis puslapis taps greičiausiai “užauginusiu” didžiausią fanų grupę lyginant su visais iki šiol publikuotais puslapiais. Bendras visų vartotojų “Wall post” aktyvumas patrigubėjo. Twitter “čiulbėtojų” reakcija? Su MJ susijusių žinučių skaičius siekė apie 5000 įrašų per minutę. Tai gali būti lyginama nebent su dabartinio JAV prezidento B.Obama inauguracijos įvykiais.
Kokios išvados? Dviejų šaltinių, vartotojų sukurtas turinys gerokai nustelbė didžiulį kiekį oficialių šaltinių savo operatyvumu, kiekiu ir reakcijomis. Tai subūrė milijonus vartotojų pasiryžusių skirti dėmesį MJ. Kaip manote tai prisidėjo prie tiesioginių pardavimų? Nebijokite pavartoti žodžių “sprogimas”, “peakas”, “nerealūs seilai”. Tai hiperbolizuota šiuolaikinės (neplanuotos) rinkodaros iliustracija. Oficialios (senosios) žiniasklaidos pozicija liko tik impulsu tolimesniai žinutės raidai.
Jei seniau planuojant kampaniją užtekdavo apibrėžti targetą, išsikelti tikslus tarytum aplenkiant tiesioginę komunikaciją su galutiniu vartotoju, tai dabartinė reklamos komunikacija prasideda nuo draugiškos aplinkos sukūrimo. Nes pirkėjas “žino” ko jam reikia, perka tai ko jam reikia, vartoja tai kas jam kelia geras emocijas. Visam tam kas yra brukama sakome - ne! Dažnai tiesiog ignoruodami…reklamą.
Turbūt prieš kurį laiką viena aršiausių temų kuriant pastebimą komunikaciją buvo kūrybiškumas. Diskutuota apie tai, jog būti kitokiu, žaismingu nebūtinai adekvatu - sėkmingai “parsiduoti”. Toks šaltas dušas nuliejo kūrybines agentūras ir vėl grįžom prie nuoseklaus komunikacijos planavimo. Pasirodysiu vaikiškas, bet tai puikus pavyzdys - nebūsime sotūs valgydami tik šiek tiek padžiūvusius “Statoil” keksiukus (asm. patirtis), tačiau racioną papildę sunkvežimiais vežama kava ir karštais dešrainiais kurį laiką būsime laimingi. Todėl peršasi išvada - būkime kompleksiški, braukimės į asmeninį pirkėjo gyvenimą, žinokime įpročius ir atsidurkime tinkamu metu tinkamoje vietoje. Kol kas tai bene vienintelis kelias “parsiduoti”.
Šią neišsemiamą, chaotiškai pateiktą temą pratęsiu kitame šios savaitės įraše, tad pabaigai klausimas:
Ką jūsų produktas “sako” pirkėjui - “aš pigus”, “aš išskirtinis”, o gal “dabar sunkūs laikai, turėtum mane pirkti”. Ką daryti, kad kalbėtume patraukliu tonu? Tokiu kuris taptu noru vartoti. (Tas pop-uliarus žodis) Socializuotis?
