Tiek daug galimybių ir tiek mažai laiko (0)
Pastarosiomis dienomis, agentūroje nesiliauname ieškoti dar nepamatytų prekių ženklų rakursų, kampų, požiūrio vadinkit kaip norit. Kuriame kampanijas kurios tikėtina bus garsios, ryškios ir matomos. Bus vartojamos ir pasitinkamos su teigiamomis pirkėjų emocijomis. Kitoje produkto pusėje pardavimų ir rinkodaros žmonės džiaugsis įveikę dar vieną sunkiųjų laikų dieną.
Turbūt daugeliui yra tekę skaityti, girdėti ar matyti Seth Godin kalbas, galbūt buvote paskaitoje. Norėčiau priminti vieną rinkos ypatybę kurią pastaruoju metu jis eskaluoja itin dažnai. Teigti, jog pirkėjas pasikeitė ir keičiasi neįtikėtinais tempais yra akivaizdu. O apibrėžti pokyti galima įvairiai. Mano jau minėtas Seth Godin tegia, jog mes (pirkėjai) turime per daug pasirinkimų ir per mažai laiko.
Juk tai visiška tiesa - ignoruojame vidutinius produktus, nykias naujų prekių įvedimo kampanijas, nebegalime priimti to informacijos kiekio kurį paruošia pardavėjas. Visiškai natūrali smegenų reakcija blokuoti informaciją.
Toje pat paskaitoje Godin pateikia paprastą pavyzdį - keliu važiuoja šimtai automobilių, šalikelėje mato karvę. Kaip manote kiek automobilių sustos, o išlipę žmonės ims šaukti “KARVĖ!!!“. Tikėtina nei vienas. O kas būtų jei karvė vietoje baltų plėmų turėtų ryškius rožinius plėmus?
Pirkėjas ir pardavėjas kūrybinės agentūros fone susiduria su vis didesniais iššūkiais. Atsirinkimo momentas įvyksta vis greičiau ir greičiau. Iš viso to norom, nenorom peršasi išvada - netolimoje ateityje sėkmingais produktais vadinsime tik dalį šiek tiek geresnių paprastųjų karvių ir visas rožines karves. Puiku - gamintojas pradės nuo tikrosios vertės, o ne fiktyvaus produkto įvaizdžio sukūrimo.
O jūsų produktas - kokia karvė?
Ačiū. Sakome - ne! (2 dalis) (0)
…braukimės į asmeninį pirkėjo gyvenimą, žinokime įpročius ir atsidurkime tinkamu metu tinkamoje vietoje. Kol kas tai bene vienintelis kelias “parsiduoti”.
Antrąją dalį norėčiau pradėti nuo vienos neseniai gimusios diskusijos…važiuojant dviračiais. Turbūt teko girdėti, dalyvauti, matyti “kritinę masę”. Taip ji gana sėkmingai formuojama didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Dėl dėmesio žiniasklaidoje nedrįstu teigti, jog jo yra “ohoho” kaip daug, tačiau įvykis nelieka nestebėtas. O karščiausiuose bendruomenės taškuose - dienoraščiuose, socialiniuose tinkluose ar (nemirštančioje medijoje) forumuose aidi dviračius palaikančiųjų idėjų šūksniai.
Nuotraukos autorius Aurimas Rimša
Nereikėtų stebėtis dėl to, kad dalyvaujančių kaskart vis daugėja, o idėja yra nemari. Čia galioje patys primityviausi genties principai - turime priešą vardu “bendras eismo srautas“, turime priemonę “kritinę masę“, kuri tampa efektyvi (pranaši) esant dideliam dalyvių skaičiui, gentis turi vadą priekyje ir šiek tiek bendros disciplinos.
Ir štai nuo ko prasidėjo diskusija - kodėl iki šiol niekam sėkmingai nepavyko komercializuoti “kritinės masės“? Žinau - daryti tai reikėtų atsargiai, tapti “genties draugu”, turbūt dalyviu. Produktas - maistas, paslauga, kitas įvykis.
Bandau apibrėžti kokia tai auditorija? Jauna, energinga ir skleidžianti žinią - daug, dažnai ir efektyviai. Tai auditorija nebijanti išeiti į lauką ir atsitraukti nuo kompiuterio ekrano 
! Ain’t it cool!? Jei pardavinėji energetinį gėrimą ir sumuštinį su daug padažo garsiai rėkiu - kur tu buvai iki šiol?
/…/
“Ačiū. Sakome - ne!” temą užbaigsiu akivaizdžia, tačiau sunkiai pripažįstama tiesa. Ar sutinkate, jog pardavimai daromi telefonu augina neigiamą produkto vertinimą net ir tikslinės auditorijos tarpe? Turbūt vienintelis geras šios dinozaurinės pardavimų metodikos palikimas yra popieriaus taupymas. Nemaišykite su santykių kūrimo, pirminio kontakto skambučiais - tai ką norėčiau iliustruoti yra galutiniu paslaugų pardavimai - kada būnant klausytojo pozicijoje atsakius “Ačiū aš jau naudoju”, “Ačiū, tačiau 68 kanalų man nereikia, užsienio televiziją žiūriu internete” pardavėjas aname laido gale teišlemena “Aišku, geros dienos”, o blogiau “Dabar mes taikome dar geresnes nuolaidas” ar “Bet su 5 metų sutartimi gausite nemokamai”.
Tad užbaigsiu nuo to kuo pradėjau - vartotoją slegia reklamos padengimas. Nenuoširdūs ir įkyrūs pardavėjai, skambučių atakos ir reklaminio pobūdžio elektroniniai laiškai. Prieš dešimtmetį galiojusios taisyklės neturėtų būti perrašomos, jos turi būti saugiai padėtos į archyvą - juk bus įdomu pamatyti kokia geometrine progresija per pastaruosius 100 metų iškreipėme rinką. Kokio storio šarvas ėmė dengti mūsų mylimą tikslinį vartotoją.
Nesistebėkite ir neliūdėkite jei jūsų produktas pastaruoju metu nuolat apipilamas mandagiais “Ne”. Didžiulė tikimybė, jog jūs nepadarėte nieko blogo planuodami savo rinkodarą ir pardavimus. Tačiau dar didesnė tikimybė, jog nedarote nieko gero ir efektyvaus. Kantrybės ir įžvalgų skaitytojau. Penktadienis.
Kada kūryba klysta, žiauriai klysta - Bacardi Breezer (0)
Visuomet iki šiol. Pamatęs, bet kurią lengvų ir saldžių kokteilių reklamą pagalvodavau apie mokinukus bėgančius iš pamokų ir gurkšnojančius “tą nekaltą alkoholį”. Taip jau yra. Vakarėliuose įpratom gerti RedBull™ su Vodka™ ar be jos. Protarpiais išgerdami Kotrynos Miliūtės kasdien Facebook’e apkalbamą B-Shake’ą, bet tik tiek. Juk tikroji kokteilių kultūra prasideda nuo barmeno šypsenos ir ledukų subertų į tavo stiklinę. O kaip gi “pri-kultūrint” tuos kitus, sintetinius “sidrus”?
O gal geriau pakalbam kaip nereiktų to daryt?
Tarkime Bacardi Breezer galėtų būti vienas iš vakarais gurkšnojamų saldžiųjų kokteilių. Galime net ir šiek tiek jį mėgti. Jaunoji auditorija pakankamai plati, tad dalelė gaivos, ryškumo ir gražių veidų šalia puikios pozicijos baro lentynoje padarytų visą darbą. (Tarkime). Tačiau Izraelyje dirbantys McCann reklamos kūrėjai galvoja “šiek tiek” kitaip.
Kokteilio kampanija pavadinta “Get An Ugly Girlfriend!” jau savo antrašte pritraukia didžiulį moterų dėmesį. Maketus patartina skaityti originalo kalba: “Call your non-ugle girlfriend at home for some shopping advice“. Panašu, kad būtent moterys ir nesuprato humoristinės natos paslėptos už tokiu pavadinimu startavusios svetainės ir spaudoje pasirodžiusių maketų:
Raktažodžiai “Bacardi” ir “Get an ugly girlfriend” bent savaitę kimšo Twitter ir blogų eterį neigiamu tonusu. Kampanija netrukus buvo uždaryta, oficialus Bacardi atstovas JAV neprisiėmė jokios atsakomybės sakydamas, jog lokalus kampanijos startas inicijuotas distributorių. Tačiau tai nebesvarbu. Žala padaryta tiek Bacardi, tiek McCann kompanijoms, o kaltinam ką? Perdėtą kūrybiškumą?
