Malonaus savaitgalio! (0)
Gero poilsio visiems.
Jei kas, būsim Facebook’e: Audrius, Dalius, Darius, Vytenis ir visi kiti :).
Ačiū Monikai už gražius katinus:).
Facebook: profilis ar puslapis? (8)
Tęsiu Facebook temą. Šiame įraše trumpai apibendrinsiu, kuo Facebook puslapis skiriasi nuo įprastinio vartotojo profilio. Apie Facebook puslapius jau kalbėjau, todėl kai kurie dalykai kartosis. Dėl to atsiprašau. Tiesiog atsibodo kasdien matyti įmones, besisiūlančias su manimi “draugauti”…
Daug kompanijų Lietuvoje eina lengvesniu keliu ir tiesiog sukuria vartotojo profilį savo prekiniam ženklui. Taip jiems atrodo lengviau “siūlytis į draugus” kitiems vartotojams, bendrauti su jais lyg su savo draugais, tačiau mano kuklia nuomone tai – klaida. Iš pradžių atrodantis paprastesnis ir patogesnis, šis būdas turi daug trūkumų.
Taigi, skirtumai:
Facebook puslapis neturi vienu metu leidžiamų išsiųsti žinučių ribojimo. Jei norite išsiųsti žinutę visiems savo draugams ar “fanams”, kurių turite, pavyzdžiui tūkstantį, profilis jums leis siųsti žinutes tik nedideliais kiekiais, kai tuo tarpu puslapis leis Jums išsiųsti žinutę visiems “fanams” vienu kartu.
Išvaizda. Profilis po kurio laiko “užsiteršia” nenaudinga informacija, kadangi pagrindiniame jo lange pranešama apie visus Jūsų įvykdytus veiksmus Facebooke (t.y., su kuo susidraugavote, kokią programėlę susiinstaliavote, pranešama, kad įkėlėte naujų nuotraukų, ir t.t.), kai tuo tarpu puslapyje jūs galite išsidėlioti informaciją taip, kaip norite (tarkim, kad nauji vartotojai atėję iškart matytų nuotraukų galeriją, informaciją apie Jūsų įmonę ar pan.), naudoti “flash” animaciją bei daugybę kitų, būtent komercinių puslapių vartotojams sukurtų, facebook programėlių (“įskiepių”).
Facebook puslapius gali matyti ir neprisiregistravę vartotojai. Tai svarbu, jei galvojate apie savo įmonės SEO strategiją. Tai taip pat palengvina Jūsų “pasiekiamumą”. Palyginimas: Scandaloso baro “profilis” facebook’e neprisijungusiam vartotojui ir Coffee Inn “puslapis”. Tai reškia, kad prieš apsispręsdamas tapti Coffee Inn “fanu”, galiu laisvai peržiūrėti jų puslapį. Scandaloso tuo tarpu reikalauja, kad tapčiau jų “draugu” – tik tuomet galėsiu pamatyti bet kokią papildomą informaciją.
Jūsų puslapio “fanai” gali reklamuoti jį savo draugams. Gan neseniai atsiradusi funkcija – jei vartotojui Jūs patinkate, vienu mygtuko paspaudimu jis gali pakviesti visus savo draugus prisijungti prie Jūsų “fanų” būrio.
Facebook puslapių galite susikurti kiek tik norite (Jei, tarkim, įmonei priklauso trys “brand’ai”). Čia gal ir nerimtas argumentas – sakysite, ir profilių galima sukurti daugybę, tačiau šioje vietoje atsiranda dar vienas esminis skirtumas – norint valdyti kelis profilius, prie kiekvieno jų reikia prisijunginėti atskirai, kai tuo tarpu puslapius galite patogiai valdyti iš vieno vartotojo paskyros. Prisijunginėti prie kelių skirtingų profilių po kurio laiko, švelniai tariant, įkyrės, ypač jei planuojate gana dažnai atnaujinti informaciją (o tai – vienas iš sėkmingos komunikacijos šioje “erdvėje” pagrindų).
Labai naudinga puslapių savybė – lankomumo statistikos stebėjimas. Galite matyti, kiek lankytojų pasižiūrėjo Jūsų puslapį, jame esančias nuotraukas, video ir t.t. konkrečią dieną, kaip jų skaičius kito po Jūsų veiksmų – pasidalinus informacija apie puslapio atnaujinimą su draugais arba paleidus Facebook reklamą – dar vieną dalyką, kurio negalite naudoti paprastam profiliui populiarinti. Profilio draugų skaičių galite didinti tik asmeniškai kviesdami vartotojus. Tai labai nepatogu, ypač todėl, kad kai kuriems Facebook vartotojams, naudojantiems šį tinklą susisiekti su artimais draugais, visai nesinori, kad “brand’as”, prisijungęs prie jų draugų sąrašo, matytų jų asmeninius pokalbius, nuotraukas ir kt. Kita problema – vartotojas pasiūlymą draugauti su “suasmenintu brand’u” gali gauti tuo metu, kai atsidaro savo profilį skubėdamas, tik norėdamas pasitikrinti, ar negavo, tarkim, svarbios žinutės iš draugo. Tokioje situacijoje toks pasiūlymas gali būti automatiškai atmestas ir pamirštas. Facebook reklamą tas pats vartotojas pamatytų daugybę kartų. Galų gale – kiek vartotojų asmeniškai planuojate kviesti su Jumis “draugauti”? Ar ne patogiau būtų palikti tai programėlei, kuri neerzindama parodys Jūsų kvietimą visiems 90.000 (šiandienos duomenimis) vartotojų iš Lietuvos ir dar netgi ne po vieną kartą?
Reziumuojant norėčiau pasiūlyti įmonėms ir organizacijoms tiesiog neskubėti - taip, “jei tavęs nėra internete, tavęs nėra niekur” ir t.t., bet prieš skubant kurti profilius socialiniuose tinkluose gal vertėtų ŠIEK TIEK DAUGIAU pasidomėti savo galimybėmis bei pasirinkimo variantais, pasiplanuoti savo veiksmus iš anksto, o ne kurti savo prekės ženklo veidą internete “apgraibomis”?
Krizės metu pinigus INVESTUOTI į reklamą NEAPSIMOKA (8)
Įdomi straipsnio antraštė, taip? Ypač skaitant jį reklamos agentūros blog’e. Tačiau nors ir rizikuoju susilaukti nemalonės iš akcininkų, lieku prie savo kategoriškos nuomonės. Kaip ji susiformavo? Paskutiniu metu pastebiu nemažai straipsnių ir/ar reklamų, tiesiogiai ar netiesiogiai raginančių INVESTUOTI daugiau pinigų į reklamą, nes “tai – vienintelis būdas išlikti”. Dažniausiai apie tai kalbama reklamos plotų bei TV eterio pirkimo kontekste, arba tiesiog apskritai – norint pasakyti ką nors protingo, todėl einant lengviausiu keliu ir akcentuojant, kad REIKIA DIDINTI išlaidas reklamai, nes kitaip – NEIŠGYVENSI.
Sutinku su viena iš strateginio įmonės valdymo teorijų, kuri teigia, kad teisinga būtų elgtis “prieš srovę” ir rinkos kilimo metu susilaikyti nuo neracionalaus išlaidavimo tam, kad, recesijai prasidėjus, būtų galima padidinti išlaidas inovacijoms, atsinaujinimui ir, žinoma, reklamai. Tačiau yra daug kintamųjų, kurių tokie išlaidų didinimo reklamai “šaukliai” dažnai nepamini. Ir dažnai tikslingai, nes, kaip taisyklė, tokie straipsniai, žinutės ir pranešimai būna orientuoti į reklamos APIMČIŲ didinimą, kad ir apie ką bebūtų kalbama – TV, internetą, spaudą ar pan. O turbūt pagrindinis tokių straipsnių koziris – šiandienos palyginimas su Didžiąja Depresija, kurią visas pasaulis, o labiausiai JAV, išgyveno tarpukario laikotarpiu (1929-1933 metais, teisingai?). Leisiu sau įdėti citatą iš vieno iš daugelio panašių straipsnelių:
“Verslas, kuris reklamuojasi tuomet, kai kiti mažina reklamos išlaidas, turi didesnių galimybių išlikti ir išaugti net ekonomikai smunkant. Išliks ne tik tos įmonės, kurios pertvarkys savo verslą ir optimizuos kaštus, bet ir (tos, kurios) reklamuosis daugiau ir agresyviau nei konkurentai.
Šiuo teiginius galima kuo puikiausiai įrodyti praktiškai. Kaip pavyzdį galima paimti, ko gero, pačią didžiausią kada nors kilusią krizę - Didžiąją depresiją.
Dauguma įmonių mažino savo reklamos apimtis, tačiau keletas ėmėsi agresyvaus marketingo, kurio tuo metu kiti nelabai suprato. Tarp tokių įmonių, kurios krizės metu nusprendė bent jau nemažinti savo marketingo išlaidų (o dauguma jas netgi drastiškai didino), buvo “Kellog”, “Coca-Cola”, “Proctor & Gamble”, “Camel”, “Ford”.”
Toliau seka detalesni kiekvieno atvejo aprašymai – kaip “Camel” susigrąžino lyderio pozicijas, investavusi beprotiškai didelius pinigus į reklamą, “Ford” tapo vienvaldžiu automobilių rinkos lyderiu, vėlgi, investavusi daugybę pinigų… Ir taip toliau. Atrodytų, ryšys aiškus: perki daug reklamos – konkurentai to nedaro – esi vienintelis matomas prekės ženklas – pirkėjai atsimena ir perka TIK tave.
O man tai atrodo per daug paprasta. Ir priežastis to – labai aiški. Per daug laiko praėjo nuo Didžiosios Depresijos, kad to meto situacijas perkelinėtume į šiandieną. Ta pati recesija pasireiškia visiškai kitokiais būdais ir siūlyti “plokščius” sprendimus, analizuojančius tik vieną “lygties” kintamąjį, yra mažų mažiausiai neprofesionalu.
Reklama per paskutinius aštuoniasdešimt metų labai pasikeitė. Jei kliento dėmesį patraukti TADA tereikėjo “pertraukti” jį daugybę kartų per dieną ir kartoti jam tą pačią žinutę, tai ŠIANDIEN klientas yra nepaprastai pavargęs nuo tūkstančių reklaminių pranešimų, bombarduojančių jį kasdieną iš visų pusių. Todėl šiandien didinant išlaidas reklamai beatodairiškai, mąstant tik apie TV ar spaudos reklamos apimtis, galima pasiekti visiškai priešingo rezultato – vartotojo priešiškumo. Jūsų reklama tiesiog jam atsibos. Ir nesvarbu, kad jis matys tik Jūsų reklamą, nes konkurentai bus apkarpę biudžetus. Tokiu atveju tik Jūsų reklama jam ir atsibos…
Tai kaipgi elgtis?
Atsakymas paprastas (jeigu pasiūlymą radikaliai keisti savo požiūrį ir darbo metodus galima pavadinti paprastu). Reikėtų didinti DĖMESĮ reklamai. Ne ieškoti pigesnių alternatyvų, kad galėtum išlaikyti tas pačias apimtis už mažesnę kainą. Ne. Jei prieš metus didžiausias reklamos skyriaus galvos skausmas buvo “kur išnaudoti biudžetą”, gražiai ir tvarkingai surašius išlaidas į eilutes, šalia nurodant neva pasiektas auditorijas, visokius GRP ir TRP ir T.T., ir visai nesigilinant ar ta “pasiekta auditorija” nors akies krašteliu Jūsų reklamą pastebėjo, jau nekalbant apie tai, ar ja buvo susidomėta, šiandien dėmesys turėtų būti skiriamas tikslinės auditorijos išsigryninimui, vartotojų elgsenos bei poreikių stebėjimui ir būdų, kaip susidraugauti su jais, paieškai. Būtent susidraugauti – rasti kontaktą, bendrą požiūrį ar pomėgį, kuris juos sieja su Jūsų prekės ženklu. Tai reikalauja žymiai daugiau laiko bei pastangų, bet – jau girdžiu direktorių džiaugsmo šūksnius – mažiau pinigų. Mažiau tiesioginių investicijų. Nes įmonė, be reikalo nelendanti į tradicines reklamos priemones, bet vietoje to ieškanti būdo prieiti prie savo kliento neįkyriai, tada, kai yra poreikis jos paslaugoms ar prekėms – visada laimės.
Kaip elgtis, turite nuspręsti Jūs, žinoma. Mano pasiūlymas būtų nepatingėti ir pasigilinti į WEB 2.0 reklamos ir RsV teikiamas galimybes, partizaninį marketingą ir kitus modernius “išmislus” (jie dabar “tiesiog madingi”, šaukia kritikai. Bet juk tam turi būti kažkokia priežastis, taip?). Nes per šią recesiją, nepaisant to, kaip viskas vyko Didžiosios Depresijos metais, išgyvens anaiptol ne tas, kuris bus įkyriausias, o tas, kuris sugebės komunikuoti save, būdamas beveik nematomas. Tas, į kurį pirkėjas norės kreiptis ieškodamas savo problemos sprendimo, bet – neapsirikite - ne tas, kuris garsiausiai šauks turintis vaistus nuo visų ligų. Šūkavimas brangiai kainuoja. Jei nebūtų alternatyvos, sakyčiau - c’est la vie. Bet tie laikai jau seniai praėjo. Time for change.
